Nauja išsami ataskaita analizuoja nanoplastikų keliamą riziką žmonių sveikatai, ekosistemoms ir aplinkai

Ataskaitoje cituojami 592 šaltiniai, todėl ji yra viena iš išsamiausių viešai prieinamų šio klausimo apžvalgų.

ALLATRA pasaulinio tyrimų centro ataskaita „Nanoplastikai: sisteminė rizikos analizė žmonių sveikatai, ekosistemoms ir aplinkai“

Vašingtonas, Kolumbijos apygarda, 2026.04.23 — JAV įsikūręs tarptautinis analitinis centras „ALLATRA Global Research Center“ (ALLATRA pasaulinis tyrimų centras) praneša apie naujos mokslinės analitinės ataskaitos „Nanoplastikai: sisteminė rizikos analizė žmonių sveikatai, ekosistemoms ir aplinkai“ paskelbimą. Darbas platinamas pagal CC BY 4.0 licenciją ir skirtas naudoti mokslo bendruomenei, reguliavimo institucijoms, politikos formavimo organizacijoms bei plačiajai visuomenei. Leidiniui suteiktas DOI: https://doi.org/10.65849/agrc.report.mnp.2026.04001, jis prieinamas centro interneto svetainėje.

Ataskaita „Nanoplastikai: sisteminė rizikos analizė žmonių sveikatai, ekosistemoms ir aplinkai“ yra išskirtinė tuo, kad peržengia vien plastiko taršos masto ar pavienių žalingų poveikių duomenis. Ji padeda išgryninti esminį klausimą: kas konkrečiai lemia, kad nanoplastikai yra tokie aktyvūs sąveikaudami su gyvosiomis sistemomis, įskaitant žmogaus organizmą.

Ataskaita rodo, kad problema slypi ne tik plastiko kiekyje aplinkoje, bet ir tame, jog plastikas, susiskaidęs į mikro- ir nanodaleles, iš esmės keičia savo elgseną ir savybes. Šios savybės leidžia plastiko dalelėms sąveikauti su baltymais, sąveikauti su ląstelių membranomis, audiniais ir organizmo apsauginiais barjerais. Dėl šios priežasties ataskaitoje siūloma nanoplastikus vertinti ne kaip pasyvias „plastiko dulkes“, bet kaip naują antropogeninių dalelių klasę, pasižyminčią savitu fizikocheminiu aktyvumu.

Kas daro nanoplastikus pavojingus gyvosioms sistemoms

Remiantis ataskaita, kai plastikas pereina į mikro- ir nanodalelių dydžio lygmenį, jo savybės iš esmės pasikeičia. Didėja jo savitasis paviršiaus plotas, stiprėja gebėjimas adsorbuoti teršalus ir biomolekules, o paviršiaus krūvio, ζ-potencialo ir tarpfazinių sąveikų vaidmuo tampa ryškesnis. Pavyzdžiui, plastikinių dalelių dydžiui sumažėjus iki nanometrinio mastelio, jų savitasis paviršiaus plotas smarkiai padidėja. Teoriniai skaičiavimai rodo, kad vienas maždaug 1 mm skersmens plastiko fragmentas pagal masę gali atitikti apie vieną trilijoną ~100 nm dydžio nanodalelių. Tuo pačiu jų bendras paviršiaus plotas padidėja dešimtis tūkstančių kartų. Tai ženkliai sustiprina jų reaktyvumą ir biologinę sąveiką. Būtent šis perėjimas daro nanoplastikų problemą ne tik aplinkosaugine, bet ir biofizikine problema.

Ataskaitoje pabrėžiama, kad mikro- ir nanoplastikai dabar aptinkami ne tik vandenynuose ir sąvartynuose, bet ir ore, dirvožemyje, žemės ūkio produktuose, geriamajame vandenyje bei maiste. Žmonėms tai reiškia nuolatinį poveikį per maistą, vandenį ir įkvepiamą orą. Tokio mažo dydžio dalelės gali sąveikauti su epitelio barjerais, ląstelių membranomis, imunine sistema ir viduląstelinėmis struktūromis. Ataskaitoje ypač pabrėžiama nanoplastikų geba kirsti sudėtingus biologinius barjerus, įskaitant žarnyno, kraujo–smegenų ir placentos barjerus.

Leidinyje ypatingas dėmesys skiriamas mechanizmams, kuriuos jau patvirtina šiuolaikiniai eksperimentiniai ir klinikiniai duomenys: baltymų koronos susidarymui, oksidaciniam stresui, mitochondrijų disfunkcijai, barjerinių funkcijų sutrikdymui, uždegiminėms reakcijoms ir pakitusiai dalelių bei ląstelių sąveikai. Ataskaitoje taip pat nagrinėjamos galimos pasekmės nervų, širdies ir kraujagyslių, imuninės, reprodukcinės, kvėpavimo ir raumenų bei skeleto sistemoms, taip pat rizikos prenataliniam ir postnataliniam vystymuisi.

„Šios ataskaitos tikslas – sukurti tikslesnį mokslinį pagrindą. Ši ataskaita yra bandymas sujungti fragmentuotus mokslinius duomenis į vieningą rizikų ir tyrimų prioritetų žemėlapį. Nanoplastikai reikalauja ne tik matavimo, bet ir gilesnio jų fizikocheminės prigimties supratimo bei to, kaip jie sąveikauja su baltymais, membranomis, barjerais ir ekosistemomis. Manome, kad nanoplastikų elektrinių savybių ir galimos vidinės krūvio struktūros tyrimai gali tapti svarbia ateities rizikos mažinimo strategijų kryptimi“, – teigė dr. John Ahn, ataskaitos pagrindinis autorius ir ALLATRA pasaulinio tyrimų centro Mokslinės patariamosios ir tyrimų tarybos narys.

Ataskaitoje taip pat nagrinėjamas mikro- ir nanoplastikų poveikis ekosistemoms. Šios dalelės gali kauptis dirvožemyje, sąveikauti su augalų šaknų sistemomis ir dirvožemio mikrobiota, judėti maisto grandinėmis bei dalyvauti bioakumuliacijos ir biomagnifikacijos procesuose. Atskiros dalys skiriamos jų poveikiui miškų ekosistemoms, apdulkinantiems vabzdžiams, paukščiams, jūrų gyvūnijai ir biosferos procesams.

Mokslinė naujovė: kodėl nanoplastikų elektrinių savybių tyrimas gali būti raktas į jų supratimą

Viena ataskaitos dalis skirta nanoplastikų elektrinėms savybėms. Mokslinėje praktikoje dalelių elgsenai apibūdinti dažnai naudojamas ζ potencialas – parametras, susijęs su krūviu dalelės sąsajoje su skysta terpe. Tačiau ataskaitos autoriai kelia gilesnį klausimą: ar šios charakteristikos pakanka, kad būtų galima visapusiškai suprasti nanoplastikų elektrines savybes?

Ataskaitoje suformuluota mokslinių tyrimų hipotezė dėl galimos nanoplastikų vidinės arba po paviršiumi esančios elektrinės struktūros. Kitaip tariant, dėmesys skiriamas ne tik paviršiaus krūviui, bet ir tam, ar pati dalelė gali turėti sudėtingesnę „krūvio architektūrą“, įskaitant vidinius krūvius, krūvininkų gaudykles, dipolines struktūras arba elektretui panašias būsenas.

Ši hipotezė yra svarbi ne todėl, kad jau siūlo parengtą technologinį sprendimą. Jos reikšmė glūdi kitur – ji iš naujo apibrėžia pačią problemą. Klausimas nebėra tik „Kaip galima aptikti ir kiekybiškai įvertinti nanoplastikus?“, bet tampa „Ar galime suprasti, kodėl jie sąveikauja su gyvaisiais organizmais būtent tokiu būdu, ir ar ateityje galima sumažinti jų biologinį reaktyvumą?“

Dėl šios priežasties ataskaitoje siūloma laikyti dalelių krūvį, paviršiaus savybes ir vidinę elektrinę struktūrą perspektyvia ateities tyrimų kryptimi. Jei dalis žalingų nanoplastikų sąveikų priklauso nuo jų elektrinių savybių, tai šių savybių supratimas gali tapti naujų rizikos mažinimo metodų pagrindu.

Ataskaitos praktinės išvados ir rekomendacijos

Tarp mikro- ir nanoplastikų keliamos rizikos vertinimo ir mažinimo krypčių ataskaitoje išskiriamos šios:

• lyginamųjų tarptautinių mikro- ir nanoplastikų matavimo standartų kūrimas;
• nanodalelių paviršiaus krūvio, ζ potencialo, baltymų koronos susidarymo ir elektrokinetinių savybių tyrimas;
• nanoplastikų ilgalaikio poveikio žmonių sveikatai ir ekosistemoms vertinimas;
• galimų fizikinių ir biofizikinių metodų, skirtų esamų nanoplastikų biologiniam aktyvumui mažinti, tyrimas;
• tarptautinio mokslinių tyrimų bendradarbiavimo, prilygstančio didžiausioms praeities mokslinėms iniciatyvoms, sukūrimas.

Ataskaitoje nurodoma, kad tradicinis požiūris į plastiko taršos problemą – surinkimas, rūšiavimas, perdirbimas ir mechaninis aplinkos valymas – yra nepakankamas, kad būtų išspręsta jau susidariusių mikro- ir nanofrakcijų problema. Kai plastikas suskaidomas iki šių dydžių, jį visiškai pašalinti iš biosferos tampa praktiškai neįmanoma. Todėl, be emisijų mažinimo ir stebėsenos gerinimo, reikalingos naujos mokslinių tyrimų programos, skirtos sumažinti žalingą nanoplastikų ir gyvųjų sistemų sąveiką.

„Manome, kad nanoplastikų problema reikalauja ne pavienių priemonių, o tarptautinės mokslinės programos. Tai ne tik ekologijos, bet ir medicinos, biofizikos, toksikologijos, klimatologijos bei visuomenės sveikatos klausimas“, – pridūrė Karolína Hronová, ataskaitos bendraautorė ir ALLATRA pasaulinio tyrimų centro Mokslinės patariamosios ir tyrimų tarybos narė.

Nanoplastikai – tarptautinio mokslinio dialogo tema

Siekiant atkreipti dėmesį į didėjančią mikro- ir nanoplastikų grėsmę – nematomą, tačiau vis pavojingesnę taršos formą, kuri peržengia tradicinių aplinkos ir visuomenės sveikatos problemų ribas, ALLATRA pasaulinis tyrimų centras, remiamas Europos Parlamento nario Ondřej Knotek, 2026 m. vasario 24 d. Europos Parlamente surengė konferenciją apie nanoplastikus. Konferencijoje pranešimus skaitė ALLATRA pasaulinio tyrimų centro atstovai iš Jungtinių Valstijų, Izraelio, Vokietijos ir Čekijos.

A. Ragusa, J. Kara, O. Knotek, M. Burnsas, M. Ovtsynova, J. Ahn, A. Kotlyar ir A. Masny Europos Parlamente konferencijos „NANOPLASTIKAI: PASLĖPTI RYŠIAI IR KYLANTYS PAVOJAI“ metu, 2026 m. vasario 24 d.

Ataskaita „Nanoplastikai: sisteminė rizikos analizė žmonių sveikatai, ekosistemoms ir aplinkai“ yra viešai prieinama adresu:

https://allatra.org/global-research-center/publications/agrc.report.mnp.2026.04001 .

DOI: https://doi.org/10.65849/agrc.report.mnp.2026.04001

Apie ALLATRA pasaulinį tyrimų centrą

ALLATRA pasaulinis tyrimų centras – tai specializuotas tyrimų centras, atliekantis pasaulinių aplinkos, klimato ir socialinių procesų mokslinę analizę. Centras veikia pagal Allatra IPM USA 501(c)(3) nuostatas, dirba savanoriškumo pagrindu, negauna finansavimo iš užsienio vyriausybių ir skelbia savo medžiagą atviros prieigos principu, kad ja galėtų naudotis mokslo įstaigos, reguliavimo institucijos, žiniasklaida ir plačioji visuomenė.

Paskelta: DC NEWS NOW, FOX 44, FOX 2, Associated Press, NBC 4, NBC 8, ABC 8, ABC 33, CBS 8, CBS 42 ir kituose leidiniuose.

Dėl žiniasklaidos užklausų prašome susisiekti su mumis el.paštu [email protected]