ALLATRA 2026 m. ESBO Varšuvos žmogiškojo matmens konferencijoje

ALLATRA ir ALLATRA PTC atstovai 2026 m. ESBO Varšuvos žmogiškojo matmens konferencijoje

2026 m. ESBO Varšuvos žmogiškojo matmens konferencijoje ALLATRA PTC ekspertai pristatė dokumentais pagrįstą konkretaus atvejo tyrimą, kuris parodo, kaip stigmatizuojantys naratyvai, atsirandantys Rusijos antikultiniame tinkle, plinta už šalies ribų, praranda savo kilmės pėdsakus ir, daug kartų kartojami, įgyja nepriklausomų Europos ekspertų vertinimų išvaizdą, galinčią daryti įtaką institucijų veiklai. Vėliau pagrindinės tyrimo išvados buvo pristatytos oficialioje konferencijos programoje – Centro teisininkas ir teisės tyrėjas Vladimiras Ivanovas jas pateikė savo pranešime trečiojoje plenarinėje sesijoje „Pagrindinės laisvės I“.

ALLATRA ir ALLATRA PTC atstovai dalyvavo 2026 m. ESBO Varšuvos žmogiškojo matmens konferencijoje – didžiausioje kasmetinėje konferencijoje žmogaus teisių klausimais Europoje, kuri vyko 2026 m. spalio 5–15 d. Lenkijoje. Konferenciją surengė Šveicarija, einanti ESBO pirmininkaujančios šalies pareigas, remiant ESBO Biurui demokratiniams institutams ir žmogaus teisėms (ODIHR).

Spalio 7 d. ALLATRA surengė paralelinį renginį „Nuo Rusijos dezinformacijos iki naratyvų įteisinimo Europoje: spragos nacionalinio saugumo sistemoje“, kurio metu prieš ALLATRA nukreipta dezinformacijos kampanija buvo pateikta kaip užsienio informacijos manipuliavimo ir kišimosi (FIMI) pavyzdys, taip pat kaip pavyzdys, iliustruojantis jos įtaką pilietinės visuomenės veiklos sričiai.

Iš kairės: Veronika Leštáchová, Mariia Anapreichyk ir Karolína Hronová, ALLATRA pasaulinio tyrimų centro ekspertės, 2026 m. ESBO Varšuvos žmogiškojo matmens konferencijoje

Pažeidžiamumas, kurį sunku nustatyti

Europos saugumo institucijos vis dažniau pripažįsta, kad užsienio šalių vykdomas informacijos manipuliavimas ir kišimasis (FIMI), taip pat strateginis pasakojimų, grindžiamų grupine tapatybe, naudojimas yra priemonės, kurios gali būti taikomos hibridinių grėsmių kontekste.

Paralelinis renginys buvo skirtas pažeidžiamumui, kurį vis dar sunku nustatyti ir pašalinti: kas atsitinka, kai naratyvas, atsiradęs užsienio informacinės manipuliacijos kampanijos metu, praranda akivaizdžius savo kilmės požymius ir vėl platinamas per vidaus informacinės erdvės dalyvius, pateikiamas kaip tariamai nepriklausoma analizė?

Mariia Anapreichyk, tarptautinės ir Europos teisės mokslininkė, ir Vladimiras Ivanovas, teisininkas ir teisės tyrėjas, abu iš ALLATRA pasaulinio tyrimų centro, per paralelinį renginį „Nuo Rusijos dezinformacijos iki naratyvų įteisinimo Europoje: spragos nacionalinio saugumo sistemoje“ 2026 m. ESBO Varšuvos žmogiškojo matmens konferencijoje, Varšuva

Ką nagrinėjo šis paralelinis renginys

Šį procesą iliustruoja tarptautinės pilietinės organizacijos ALLATRA, užsiimančios klimato, aplinkos apsaugos ir žmogaus teisių klausimais, atvejis. Pranešėjai atsekė, kaip prieš organizaciją nukreiptas stigmatizuojantis naratyvas pirmiausia buvo sukurtas tarptautiniame antikultiniame tinkle, kurio centre buvo Rusijos religijų ir sektų tyrimų centrų asociacija (RACIRS), ir kaip vėliau jis peržengė sienas bei prisitaikė prie naujų nacionalinių kontekstų. Žiniasklaidos ir kitų veikėjų, iš kurių kai kurie galbūt nežinojo jo kilmės, kartojamas ir cituojamas, šis naratyvas palaipsniui prarado savo rusų kilmės pėdsakus ir įgavo savarankiško teisėtumo išvaizdą.

Pranešėjai atsekė ALLATRA atžvilgiu skleidžiamų stigmatizuojančių naratyvų raidą nuo maždaug 2015 m., nagrinėdami, kaip „sektos“ ir „kulto“ etiketės virto kaltinimais dėl grėsmės saugumui, kaip ta pati organizacija vėliau Ukrainoje buvo vaizduojama visiškai skirtingais geopolitiniais terminais ir kaip šie pasakojimai plito Europos žiniasklaidoje. Jie taip pat išnagrinėjo, kaip nuolatinis šių naratyvų platinimas gali paveikti paieškos sistemų rezultatus ir dirbtinio intelekto sistemų generuojamus atsakymus.

Diskusijoje taip pat buvo aptarta, kas atsitinka, kai stigmatizuojantys pasakojimai susiduria su juos paneigiančiais faktais. Pranešėjai rėmėsi teismo sprendimais, policijos nutarimais ir institucijų išvadomis, kurios nepatvirtino kaltinimų, ir parodė, kad nepaisant to pasakojimas toliau plito. Remdamiesi vienos nuotraukos pavyzdžiu, jie iliustravo, kaip oficialiais pareiškimais nepagrįsti aprašymai gali būti priskirti vaizdui ir kartojami tol, kol jie pradedami laikyti įrodymais.

Galiausiai pranešėjai atkreipė dėmesį į tai, ką jie apibūdino kaip nacionalinio saugumo spragą: riziką, kad užsienio įtaka gali nulemti, kuriuos asmenis valstybės laiko pavojingais. Remdamiesi tuo, jie pateikė ESBO klausimą, kaip dalyvaujančios valstybės ir ESBO institucijos gali anksti nustatyti tokius tarpvalstybinius naratyvų perdavimus, kol jie nesukelia pilietinės erdvės ir asociacijų laisvės apribojimų.

2026 m. ESBO Varšuvos žmogiškojo matmens konferencijos paralelinio renginio  „Nuo Rusijos dezinformacijos iki naratyvų įteisinimo Europoje: spragos nacionalinio saugumo sistemoje“ pranešėjai. Viršuje, iš kairės: Mariia Anapreichyk, ALLATRA pasaulinio tyrimų centro ekspertė, ir Maryna Ovtsynova, ALLATRA prezidentė (dalyvavo nuotoliniu būdu). Apačioje, iš kairės: Jevgenija Malecka (dalyvavo nuotoliniu būdu) ir Vladimiras Ivanovas, ALLATRA pasaulinio tyrimų centro ekspertai

„Šis apibūdinimas kinta priklausomai nuo auditorijos ir jos suvokimo apie išorinį priešą, tačiau jo funkcija išlieka nepaprastai pastovi: pateikti organizaciją kaip svetimą, neištikimą ir potencialiai pavojingą“, – sakė Vladimiras Ivanovas (Bulgarija), teisininkas ir teisės tyrėjas, dirbantis ALLATRA pasauliniame tyrimų centre, kuris moderavo renginį.

Mariia Anapreichyk (Šveicarija), tarptautinės ir Europos teisės mokslininkė ALLATRA pasauliniame tyrimų centre, atkreipė dėmesį, kad „įsitvirtinus stigmatizuojančiam naratyvui ir jam pasklidus tarp tarpusavyje veikiančių bei vienas kitą palaikančių veikėjų, koreguojantys įrodymai gali būti ignoruojami, menkinami arba pateikiami kaip institucijų nesėkmės įrodymas“.

Jevgenija Malecka (Latvija), teisininkė, buvusi teisėsaugos pareigūnė ir ALLATRA pasaulinio tyrimų centro teisės tyrėja, dalyvavusi nuotoliniu būdu, nuotraukos analizę užbaigė šiais žodžiais: „Kartojimas nepagrįsto kaltinimo nepaverčia įrodymu.“

Maryna Ovtsynova (JAV) ALLATRA prezidentė, turinti išsilavinimą nacionalinio saugumo, kovos su terorizmu ir įtakos operacijų srityse, dalyvavo renginyje nuotoliniu būdu ir įspėjo, kad pats grėsmių vertinimo procesas gali tapti užsienio įtakos taikiniu: „Pagrindinė nacionalinio saugumo spraga yra ta, kad ekspertų atliekamų grėsmių vertinimų šaltiniai tikrinami kur kas mažiau sistemingai nei įprastinių informacinių kampanijų šaltiniai.“

Klausimas ESBO

Pranešėjai paragino ESBO imtis šio klausimo ir prisidėti prie specialaus mechanizmo kūrimo, siūlydami išankstinio įspėjimo ir atskaitomybės procedūrą: nustatytas naratyvas, atsekamas šaltinis, užfiksuotas modelis, įvertintas poveikis žmogaus teisėms, nustatyta atsakinga institucija, institucinis atsakas ir tolesni veiksmai. Jie teigė, kad pilietinės visuomenės organizacijoms reikalingas aiškiai apibrėžtas institucinis kanalas, per kurį jos galėtų pateikti užfiksuotus tarpvalstybinio naratyvų perdavimo modelius.

„Jei grėsmės naratyvo kilmė tiriama tik tada, kai ji jau lėmė reidus, draudimus, atskirtį ar kitus apribojimus, apsauginė reakcija ateina per vėlai“, – padarė išvadą Vladimiras Ivanovas.

Nuo paralelinio renginio iki plenarinio posėdžio

Tą pačią dieną Vladimiras Ivanovas pristatė pagrindines šio paralelinio renginio išvadas trečiojoje plenarinėje sesijoje „Pagrindinės laisvės I“, kurios buvo įtrauktos į oficialią konferencijos programą, ir atkreipė ESBO dalyvaujančių valstybių, institucijų bei pilietinės visuomenės atstovų dėmesį į šį atvejį bei jo pasekmes pilietinei erdvei ir asociacijų laisvei.

Vladimiras Ivanovas, teisininkas ir teisės tyrėjas ALLATRA pasauliniame tyrimų centre, pristato pagrindines ALLATRA paralelinio renginio išvadas, pateiktas 2026 m. ESBO Varšuvos žmogiškojo matmens konferencijos trečiojoje plenarinėje sesijoje „Pagrindinės laisvės I“

Apie ALLATRA

ALLATRA – tai tarptautinė organizacija, turinti tyrimų centrą Jungtinėse Amerikos Valstijose (ALLATRA Global Research Center), užsiimanti išsamia klimato ir aplinkos pokyčių analize, mikro- ir nanoplastikų poveikio tyrimais, taip pat tarpkultūrinio bendradarbiavimo skatinimu bei pagrindinių žmogaus teisių ir laisvių apsauga.

Už indėlį į aplinkos apsaugą ir kūrinijos išsaugojimą 2024 m. ALLATRA gavo Apaštališkąjį palaiminimą iš Jo Šventenybės popiežiaus Pranciškaus. 2025 m. Jo Šventenybė popiežius Leonas XIV taip pat suteikė Apaštališkąjį palaiminimą ALLATRA prezidentei ir visiems savanoriams.

Žiniasklaidos atstovų užklausas prašome siųsti el. paštu adresu [email protected]