ALLATRA pasaulinis tyrimų centras paskelbė 2026 m. vasaros pasaulinės seisminės veiklos analizę
ATLANTA, Džordžija, JAV — 2026 m. spalio 12 d. ALLATRA pasaulinis tyrimų centras (ALLATRA PTC) paskelbė analitinę apžvalgą „Seisminis aktyvumas 2026 m. vasarą: įprasti modeliai, anomalijos ir neatsakyti klausimai“, kurią parengė John Ahn, Ph.D., MBA ir N. Albridge. Apžvalga prieinama internete ir turi registruotą DOI: https://doi.org/10.65849/agrc.brief.seis.2026.10002.
2026 m. vasarą įvyko keletas stiprių žemės drebėjimų, apie kuriuos plačiai pranešė žiniasklaida: birželio 7 d. Filipinuose, birželio 24 d. – dvigubas žemės drebėjimas Venesueloje, o liepos ir rugpjūčio mėnesiais – žemės drebėjimai Meksikoje, Japonijoje, Kolumbijoje ir Indonezijoje. Autoriai patikrino, kiek neįprasta buvo ši veikla, ją vertinant įvairiais būdais. Trumpai tariant: nuo 2026 m. sausio 1 d. iki rugpjūčio 28 d. stiprių žemės drebėjimų (6 ir didesnės magnitudės) skaičius išliko artimas vidutiniam, o 7 ir didesnės magnitudės žemės drebėjimai nuo 1990-ųjų vidurio vyksta maždaug 30 % dažniau nei anksčiau.
Pagal vieną rodiklį – artimas vidurkiui
Nuo 2026 m. sausio 1 d. iki rugpjūčio 28 d. pasaulyje įvyko 73 atskiri žemės drebėjimai, kurių stiprumas buvo 6 balai ir didesnis, o vidutinis skaičius per tą patį laikotarpį – 71. Atskiri žemės drebėjimai – tai žemės drebėjimai, neįskaitant pakartotinių smūgių: kiekviena seisminė seka skaičiuojama tik vieną kartą. Bendroji seisminė energija per tą patį laikotarpį taip pat yra įprasta: pagal ją 2026-ieji metai užima 20-ąją vietą iš 37 stebėjimo metų per tą patį laikotarpį.
Birželis buvo neįprastai aktyvus: užfiksuota 19 žemės drebėjimų, kurių stiprumas siekė 6 balus ir daugiau, palyginti su įprastu 11 tokių žemės drebėjimų skaičiumi. Tačiau septyni iš šių 19 drebėjimų pasirodė esą pakartotiniai smūgiai, tarp jų – keturi, įvykę po birželio 7 d. žemės drebėjimo Filipinuose.
Pagal kitą rodiklį – viršija vidurkį
Kalbant apie 7 ir didesnės magnitudės žemės drebėjimus, padėtis kitokia. Nuo 2026 m. sausio 1 d. iki rugpjūčio 28 d. jų įvyko 11, o vidutiniškai per tą patį laikotarpį 1995–2025 m. – 8,8.
Autoriai rodo, kad metinis tokių stiprių žemės drebėjimų skaičius išaugo 1990-ųjų viduryje ir nuo tada išlieka didesnis. Remiantis Global CMT katalogu, iki 1995 m. vidutiniškai būdavo 9,3 įvykiai per metus, o nuo 1995 m. – 12,0 per metus. Šis augimas yra statistiškai reikšmingas pagal tris pasaulinius žemės drebėjimų katalogus ir išlieka net ir atmetus iš skaičiavimų neįprastai aktyvius 2004–2011 m. Be to, kuo didesni žemės drebėjimai, tuo pastebimesnis augimas.

Nepriklausomų 7 ir didesnės magnitudės žemės drebėjimų metinis skaičius „Global CMT“ kataloge. Raudonos linijos rodo vidutinį tokių žemės drebėjimų skaičių iki 1995 m. ir po 1995 m. Šaltinis: Ahn ir Albridge, „Seismicity in Summer 2026“, 7 pav.
Du neįprasti atvejai
Birželio 24 d. Venesueloje per 32 sekundes įvyko du žemės drebėjimai, kurių stiprumas buvo 7,5 ir 7,2 balo. Tai trumpiausias laiko tarpas tarp dviejų 7 balų ir stipresnių žemės drebėjimų pasauliniame kataloge nuo 1970 m.; antrasis pagal trumpumą – apie dvi su puse minutės. Be to, po šios žemės drebėjimų sekos buvo užfiksuotas tik vienas 5 ar didesnės magnitudės pakartotinis smūgis, nors po panašios magnitudės ir panašiame gylyje įvykstančių žemės drebėjimų paprastai užregistruojama apie septynis pakartotinius smūgius.

Laiko intervalai tarp 40 porų 7 ar didesnės magnitudės žemės drebėjimų, įvykusių nuo 1970 m. Venesueloje įvykusių dviejų žemės drebėjimų poros intervalas – vos 32 sekundės – yra trumpiausias per visą stebėjimų laikotarpį. Šaltinis: Ahn ir Albridge, „Seismicity in Summer 2026“, 4 pav.
2026 m. Pietų Amerikos šiauriniame pakraštyje įvyko trys tarpusavyje nesusiję žemės drebėjimai, kurių stiprumas siekė 7 balus ir daugiau: du – Venesueloje birželio 24 d. ir vienas – Kolumbijoje rugpjūčio 10 d. Vidutiniškai čia toks žemės drebėjimas įvyksta maždaug kartą per penkerius metus. Turimi geologiniai duomenys nerodo, kad vienas iš šių trijų žemės drebėjimų būtų sukėlęs kitus. Vis dėlto jų koncentracija išlieka statistiškai reikšminga, atsižvelgiant į visus pasaulio regionus, kuriuose buvo atlikti tyrimai.

Regionai, įtraukti į visuotinę analizę, ir visi 2026 m. įvykę 7 ir didesnio stiprumo žemės drebėjimai. Pietų Amerikos šiaurinis pakraštys pažymėtas raudonai. Šaltinis: Ahn ir Albridge, „Seismicity in Summer 2026“, 6 pav.
Ką tai galėtų reikšti
Autorių nuomone, šie stebėjimai gali atspindėti stiprios seisminės veiklos režimo pasikeitimą, todėl juos reikėtų vertinti kartu su kitais Žemės vidinės dinamikos rodikliais.

Sugriovimai Mindanao saloje po 7,8 balo stiprumo žemės drebėjimo Filipinuose birželio 7 d. Nuotrauka: Filipinų pakrančių apsauga, 2026 m. birželio 8 d., „Wikimedia Commons“. Viešoji nuosavybė
Visas užrašo tekstas su iliustracijomis ir duomenų šaltiniais: https://allatra.org/global-research-center/publications/agrc.brief.seis.2026.10002
Rekomenduojama nuoroda: J. Ahn ir N. Albridge. „Seismicity in Summer 2026: Normal Patterns, Anomalies, and Open Questions”. Analitinė apžvalga. ALLATRA pasaulinis tyrimų centras, ALLATRA Inc., 2026 m.
https://doi.org/10.65849/agrc.brief.seis.2026.10002
Apie ALLATRA pasaulinį tyrimų centrą
ALLATRA pasaulinis tyrimų centras vienija mokslininkus, tyrėjus ir specialistus iš įvairių šalių, siekdamas tirti pasaulines problemas, įskaitant gamtines katastrofas, geodinaminius pokyčius, mikro- ir nanoplastikus, taip pat žmogaus teisių klausimus.
Centras skelbia moksliškai pagrįstus analitinius straipsnius ir rekomendacijas, skirtas tyrėjams, valdžios institucijų atstovams, žiniasklaidai ir plačiajai visuomenei.
Žiniasklaidos atstovų užklausas prašome siųsti el. paštu: [email protected]